Apie centrą

Religijos studijų ir tyrimų centras (RSTC) Vilniaus universitete buvo įkurtas 1992 m. pabaigoje. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir susidarius galimybei grįžti prie europietiško universiteto modelio, iškilo klausimas, kokio tipo struktūrinis padalinys galėtų atitikti religijos studijų ir tyrimų poreikius. Brolių jėzuitų įsteigtame Vilniaus universitete nuo XVI a. vienas pirmųjų įsteigtų fakultetų buvo Teologijos (katalikų) fakultetas. Įvertinus atkurtosios nepriklausomos Lietuvos akademines realijas ir poreikius, buvo nutarta ne atkurti Teologijos fakultetą Vilniaus universitete (toks fakultetas jau buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitete), o įsteigti šiuolaikiniams Europos universitetams taip pat būdingą struktūrą – Religijos studijų ir tyrimų centrą. VU RSTC yra tarpdisciplininis, nekonfesinis  ir atskiras (akademinio kamieninio padalinio statusą turintis) struktūrinis padalinys.

Religijos studijų ir tyrimų centras

  • vykdo aukštos mokslinės kvalifikacijos reikalaujančius religijos srities tyrimus ir skatina Lietuvos akademinės bendruomenės integravimąsi į nekonfesinių religijos tyrimų tinklą Europoje ir visame pasaulyje;
  • sudaro galimybę įvairių profesijų atstovams gilinti žinias religijos srityje ir ruošia kvalifikuotus religijos mokslų specialistus;
  • analizuoja įvairių religijų pagrindu susiformavusių kultūrinių tradicijų suderinimo galimybes;
  • skatina dialogą tarp krikščionių ir kitų Lietuvoje pripažintų religinių konfesijų atstovų bei dialogą tarp religinės ir sekuliarios pasaulėžiūrų;
  • stengiasi mažinti susipriešinimą tarp akademinės religijos tyrimų tradicijos ir svarstymų apie religiją viešojoje erdvėje;
  • formuoja visuomenėje pagarbą religinei tradicijai, skatina ekumenizmą ir dialogą tarp kultūrų ir religijų diegdamas ir gilindamas mūsų visuomenėje toleranciją ir abipusį supratimą.

RSTC siekia:

  • būti religijos studijų ir tyrimų institucija, analogiška Europos universitetuose egzistuojančioms institucijoms, plėtoti tarpdisciplinines nekonfesines įvairių religijos aspektų ir jos sąsajų su kitomis kultūrinėmis sritimis studijas;
  • tirti patį religijos fenomeną neapsiribojant atskiromis įvairių religijų disciplinų studijomis.