Rašto darbų pateikimo tvarka

VU patvirtinta bendroji baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarka

 

RAŠTO DARBŲ RENGIMO, VERTINIMO IR SAUGOJIMO RSTC TVARKA (atsisiųsti)

I. Bendrosios nuostatos

Ši tvarka nustato minimalius rašto darbų reikalavimus visiems RSTC studentams.

II. Rašto darbai, jų pateikimas ir saugojimas

Magistro darbas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas, kuriame magistrantai atskleidžia tiriamojo darbo gebėjimus. Magistrantas turi gebėti ne tik analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų tyrinėtojų atliktus atitinkamos krypties darbus, aiškiai bei pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas, bet ir spręsti tiek teorinio, tiek praktinio pobūdžio mokslines problemas. Magistro darbo apimtis yra 100–120 tūkst. spaudos ženklų (40 000 spaudos ženklų, arba 20 lapų teksto, kompiuteriu išspausdinto pagal šių nurodymų reikalavimus, sudaro 1 spaudos lanką).

Magistro darbų temos lietuvių ir anglų kalba derinamos centre ir tvirtinamos RSTC direktorės įsakymu lapkričio 3 d., jį papildant gegužės 15 d.

Pagal šią tvarką parengti magistro darbai (3 egzemplioriai) su įsegtu ir užpildytu pateikties lapu pateikiami centrui, laikantis Vilniaus universiteto Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos (ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki baigiamųjų darbų gynimo sesijos pradžios). Egzempliorius, paliekamas centrui, turi būti papildytas laikmena su įrašytu magistro darbu.

Magistro darbas ir atskirai jo santrauka centrui jos nurodytu formatu pateikiami ir elektroninėje laikmenoje.

Centro direktorė skiria magistro darbų recenzentą, kuriam studentas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki baigiamųjų darbų gynimo sesijos pradžios pristato ginamą darbą.

Magistro darbai yra saugomi RSTC pagal VU raštvedybos taisykles.

Netinkamai arba pavėluotai parengtas rašto darbas nepriimamas ir nevertinamas.

III. Rašto darbo struktūra

RSTC privalomos rašto darbo dalys yra šios: antraštinis lapas, pateikties lapas, turinys, santraukos, įvadas, dėstymas, išvados, literatūra.

Antraštiniame lape nurodomas universitetas, fakultetas (centras), studijų programos pavadinimas, darbo tipas ir pavadinimas, autoriaus ir darbo vadovo pavardė bei darbo rašymo vieta ir metai.

Pateikties lapas skirtas kontroliuoti rašto darbo savarankiškumą ir jo pateikimą centrui. Pateikiant darbą, jame privalo būti studento ir vadovo parašai.

Turinys. Tai darbo dalių antraščių sąrašas su jų puslapių nuoroda. Kai pagrindinės rašto darbo dalys skirstomos smulkiau ir pavadinamos, būtina jas pažymėti turinyje.

Santraukos. Darbo santraukose lietuvių ir atskirai anglų kalba trumpai apibūdinama nagrinėta tyrimo problema ir svarbiausi rezultatai. Jų apimtis ne mažiau nei 2000 spaudos ženklų. Santraukų viršuje visada rašomas darbo pavadinimas.

Įvadas. Čia dėstomi darbo temos pasirinkimo motyvai, nurodomas bendras darbo kontekstas, jo aktualumas. Aptariama naudota pagrindinė literatūra. Pratarmėje taip pat gali būti įvardyta tyrimo metodologija bei pateiktos darbe ginamų tezių formuluotės.

Dėstymas – iškeliama tyrimo problema, pristatomi tikslai ir hipotezės (išdėstomos tezės ir argumentai). Problema turi būti keliama analizuojant kitų autorių tos srities tyrimus, apibrėžiant pagrindines sąvokas, argumentuotai atskleidžiant tyrinėjimo tikslus. Tai – kryptinga literatūros tam tikra tema ana­lizė, padedanti autoriui formuluoti tikslus ir hipotezes (išdėstyti tezes ir argumentus). Būtina daryti nuorodas.

Išvados. Tai trumpi ir apibendrinti svarbiausi atsakymai į įvade keliamus klausimus bei glaustas vertinimas, ar pasiekti jame formuluojami tyrimo tikslai.

Literatūra. Į literatūros sąrašą įtraukiami tik tų autorių darbai, su kuriais rašantysis tiesiogiai susipažinęs, kuriuos skaitęs ir analizavęs ar bent minėjęs darbe. Darbo eigoje naudojama mokslinė literatūra ir šaltiniai nurodomi išnašomis kiekviename darbo puslapyje.

Sąrašas sudaromas pagal autorių pavardes abėcėlės tvarka, o įtraukiant keletą to paties autoriaus darbų – pagal chronologiją. Sąraše iš lotynišku šriftu ir kirilica spausdintų darbų patartina pirma pateikti leidinius lotynišku šriftu, po to nurodyti kirilica skelbtus darbus. Į literatūros sąrašą įtraukiamų neautorinių leidinių (žodynų, žinynų ir pan.) vieta bendrame sąraše nustatoma pagal pirmąją antraštės raidę.

Pavyzdžiui:

F. Nietzsche. Linksmasis mokslas. Vilnius, 1995

Elektroninių dokumentų aprašo pateikimo tvarka

Pastaraisiais metais itin išsiplėtė galimybės naudotis elektroniniais literatūros šaltiniais. Kitaip nei paprastai manoma, elektroninių dokumentų aprašas yra sudėtingesnis už spaudinio aprašą. Jame greta įprastų spaudinio aprašui teikinių nurodomas peržiūros laikas ir interneto prieigos adresas.

Pavyzdžiui:

Nietzsche, Friedrich, Will to Power: (Nov. 1887-March 1888), Creative Commons license. [žiūrėta 2010 06 07] Prieiga internete: http://www.archive.org/details/TheWillToPower-Nietzsche

IV. Bendrieji teksto reikalavimai

Teksto apipavidalinimas ir skaidymas

Rašto darbas turi būti parašytas taisyklinga lietuvių kalba. Terminai, užsienio asmenų pavardės, pavadinimai rašomi pagal galiojančius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus. Esant būtinybei šalia lietuviškų terminų lenktiniuose skliaustuose nurodomi atitikmenys užsienio kalba.

Tekstas rašomas ant balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose Times New Roman 12 pt šriftu ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Antraštiniame puslapyje autoriaus pavardė ir darbo pavadinimas rašomas Times New Roman 14 pt šriftu, pavadinimas paryškinamas.

Teksto puslapyje iš kraštų paliekamos tuščios paraštės: kairėje pusėje – 30 mm, dešinėje – 10 mm, viršuje – 20 mm, apačioje – 20 mm. Naudojamos lietuviškos kabutės („ … “). Tekste atskirus žodžius galima paryškinti.

Teksto lapai numeruojami ištisai, pradedant antraštiniu (antraštinio lapo numeris nerašomas) ir baigiant priedais. Puslapio numeris rašomas teksto apačioje tuščios paraštės dešinėje pusėje arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių.

Darbo pagrindinės dalies tekstas skaidomas į skyrius ir paragrafus, o jei reikia, į punktus. Šios teksto dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis (prie smulkesniųjų prirašomi nauji skaitmenys iš dešinės), pavyzdžiui: 1.1., 1.2., 1.2.1., 1.2.2.

Kiekvienas skyrius (darbo dalis) pradedamas naujame lape. Skyrių pavadinimai nenumeruojami, nekeliami, rašomi didžiosiomis raidėmis, simetriškai išdėstomi lapo platumu. Po jų taškas nededamas. Paragrafų ir smulkesnių padalinių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją, ir simetriškai išdėstomi lapo platumu.

Priedai įvardijami ir spausdinami ant atskirų lapų.

Rašto darbai privalo būti kokybiškai išspausdinti ir įrišti.

Citatos ir nuorodos

Darbe būtina nurodyti, kurios minimos, analizuojamos arba pažodžiui pateikiamos mintys yra kitų autorių. Tekste minint autorių skliausteliuose nurodomi leidinio, kuriame jis paskelbė pateikiamus dalykus, leidimo metai, puslapis. Pažodžiui pateikiama (cituojama) kito autoriaus mintis tekste žymima kabutėmis.

V.  Rašto darbų vertinimas

Rašto darbai vertinami vadovaujantis VU studijų rezultatų vertinimo tvarka atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  • tiriamoji dalis (tiriamosios dalies atitikimas dėstymui, tyrimo analitinis gilumas, literatūros sąrašo platumas ir gilumas, naujausios literatūros naudojimas, teiginių pagrįstumas, tyrimo rezultatų aiškumas ir pagrįstumas ir t. t.);
  • išvados (išvadų aiškumas, jų atitikimas tyrimo rezultatams, darbo teorinės reikšmės įvertinimas);
  • darbo gynimas (studento gebėjimai trumpai apibūdinti darbo esmę, iškelti problemą, paaiškinti rezultatus, atsakyti į klausimus, pastabas ir t. t.);
  • atitikimas formos reikalavimams (darbo apimties tinkamumas, atitikimas darbo struktūros reikalavimams, struktūrinių dalių subalansuotumas, dalių pavadinimų atitikimas tekstui, kalbos moksliškumas ir taisyklingumas ir t. t.).

Vertinimo sistemos apibūdinimas

  • puikiai (dešimt) – originalus, išskirtinis mokslinis tyrinėjimas, neturintis nei dalykinių, nei formos trūkumų;
  • labai gerai (devyni) – originalus mokslinis tyrinėjimas, turintis tik formos (korektūros, bibliografinio apipavidalinimo ir pan.) trūkumų;
  • gerai (aštuoni) – analitinis darbas, kuriame esama neesminių dalykinių ir formos trūkumų;
  • vidutiniškai (septyni) – darbas, stokojantis analizės, kuriame yra esminių dalykinių ir formos trūkumų;
  • patenkinamai (šeši) –iki galo tinkamai neparengtas, stokojantis analizės darbas, kuriame yra esminių dalykinių ir formos trūkumų;
  • silpnai (penki) – iki galo tinkamai neparengtas darbas, turintis esminių dalykinių ir formos trūkumų, tačiau dar tenkinantis minimalius reikalavimus;
  • blogai (keturi) – darbas, kuriame yra akivaizdžių dalykinių klaidų.

Nustačius, jog darbas parengtas nesavarankiškai, jo ginti neleidžiama, darbas nevertinamas ir apie šį faktą raštu informuojama centro direktorė. 

VI. Rašto darbų savarankiškumas

Rašto darbai rengiami savarankiškai. Nustačius, kad rašto darbas atliktas nesavarankiškai, studentas šalinamas iš Vilniaus universiteto remiantis Studijų nuostatų 7.4.2. punktu (dėl nesąžiningumo studijų rezultatų vertinimo metu).

Nesavarankišku rašto darbas laikomas tada, jei jis:

  • visas arba iš dalies parašytas kito autoriaus;
  • rašto darbe yra pažeistos autorių asmeninės neturtinės ir turtinės teisės;
  • visas arba iš dalies buvo panaudotas kitam kursui šiame ar kituose universitetuose.